Kaip smagu ir jautru sulaukti tokių gražių prisiminimų.
Dėkojame gerb. Apolinarui Juodpusiui ir dalijamės jo laišku gimnazijos bendruomenei.
Kiek begyvenčiau, ką bedaryčiau, o per rugsėjo pirmąją mintimis dažniausiai nuklystu į Viekšnius: vis prisimena buvę nauji mokslo metai, mokykla, mokytojai, klasės draugai. Gaila, laikas daug ką nusikalstamai ar begėdiškai pakeitė: buvo nugriautas senosios progimnazijos, vėliau gimnazijos pastatas, kurioje kadaise mokėsi daug šviesių Lietuvos žmonių – būsimųjų mokslininkų, menininkų, teisininkų, inžinierių; daugelis gimnazijos auklėtinių buvo neblogai paruošti gyvenimui, gerai valdė lietuvišką žodį, raštą, turėjo polinkių įvairiems pomėgiams.
Viekšniai man betarpiškai siejasi su Venta, Virvyte, su anuomet vadinamu Juodeikių pušynėliu, o dabar tasai ryšys mane sieja su Viekšnių kapinėmis, kur ilsisi mano ir brolių tėveliai, artimiausieji giminės. Kai galvon užklysta tokios mintys, apima graudulys, kad labai daug, absoliuti didžiuma mano 1954 metų laidos klasės draugų (jų buvo nei daug, nei mažai – trisdešimt!) jau, kaip sakoma, išėję. Tą patvirtina nuotrauka, kai mokyklos 80-mečio proga pasodinę ąžuoliukų, paskui grupę savo klasiokų nufotografavau (šioje nuotraukoje gal du ar trys dar gyvi).
Tas nenuorama laikas… Kadaise, besimokydami devintoje klasėje, statėme spektaklį pagal N. Gogolio „Mirusias sielas“. Aš su klasioke Aldona Garbenyte buvome Manilovų pora; mokyklos 90-mečio šventėje 2009 metais tie buvę „Manilovai“ nebevaidinome, o kaip svečiai sveikinome mokyklą jubiliatę. Mokyklos 100-mečio šventėje su Aldona Garbenyte-Vėlavičiene dar sėdėjome greta, o dabar kai kada tik pasikalbame telefonu: ji vis ištikima Viekšniams, o aš jau trečias dešimtmetis slenka kaip esu vilnietis.
Rugsėjo 1-osios proga tik mintimis ir gal šiuo teksteliu pasveikinsiu šiandieninę Viekšnių gimnaziją, jos mokytojus, kurių, be direktoriaus Rimanto Griciaus, nė vieno nepažįstu, palinkėsiu šiandieninei moderniai ir vis modernėjančiai moksleivijai daug šviesių dienų, metų ir dešimtmečių. Gyvuokite visi garsindami Viekšnius, savąją gimnaziją, ruoškitės įvairioms gyvenimo kasdienybėms, kad su Jumis, su Jūsų būsimaisiais darbais klestėtų visa mūsų Tėvynė Lietuva.”
Apolinaras JUODPUSIS



